Kai matau, eidama keliu, kokius nors skelbimus prie kelio, kad kažkas parduoda arba perka mišką, nieko apie tai nepagalvoju. Nepasigilinu, kokiomis sąlygomis tas miškas yra iš tiesų parduodamas. Tačiau, kai uošviui teko įsigyti savo miško sklypą, tada sužinojau, kad čia nėra tokios jau paprastos tos operacijos – viskas yra šiek tiek sudėtingiau.
Ką gauni, pirkdamas mišką
Kai perki mišką, gauni teisę pasistatyti tą stulpą su užrašu „Privati valda“. Nes, taip, tai iš tiesų tampa tavo privačia valda. Taip pat, pagal tam tikrus paskaičiavimus, tu gali kirsti mišką ir naudoti jo medieną. Bet iškirsti viso – negalima. Miškas privalo likti mišku. Dažniausiai žmonės mišką perka arba dėl galimybės gauti medienos, arba dėl to, kad įgytų labai gražius plotus, kuriuose galėtų atostogauti. O gal plėtoti kažkokį gamtos turizmą, poilsiavietes. Iš tiesų, ilsėtis miške ir ilsėtis sode – visiškai skirtingi dalykai. Miškas turi savo gilią praeitį, kurią mena kiekvienas senas augalas, medis. Miškas yra kultūrinė praeitis, ateinanti iš seniai, iš tų laikų, kai Žemė dar tik ėmė vešėti, joje atsirado gyvūnai ir augalai. Taigi, pirkdamas mišką tu gauni nuostabų poilsį, pavėsį ir istorines vietas.
Ko negauni
Įdomu tai, kad kai žmogus perka mišką, jis negali kai kurių dalykų su juo daryti. Ne kartą teko pačiai rinkti grybus ir uogas teritorijose, kur būdavo parašyta „Privati valda“. Nors stulpas toks ir stovėdavo, deja, nematydavau jokių tvorų. Pasirodo, jų ir negalima užsitverti miške. Nes, nors miškas ir būna tavo, tu negali to miško visiškai pasisavinti. Tai per didelė vertybė, kad galėtum ten statytis tvorą ir apsitverti visą teritoriją. Nebent pasistatei namą ir šalia jo pakeiti sklypo paskirtį, pavyzdžiui, nori ten auginti kopūstus, bet tada jau ta vieta tampa nebe mišku. Tačiau ten, kur yra miškas, turi miškas ir likti. Ir jame privalo nebūti kažkokių tvorų. Taip gali lengvai migruoti gyvūnai, paukščiai, žvėrys, plisti ir atitinkami augalai. Taip pat negali uždrausti žmogui eiti su savo kašikėliu grybų rinkti. Jis turi teisę grybauti tavo miško nusipirktoje teritorijoje – tokie įstatymai. Ir iš tiesų, argi ne puiku, kad jie tokie? Juk nebūtų malonu, jeigu žinotume, kad visi miškai išpirkti, ir kad liko jau tik kelios vietos, kur gali nueiti susirasti kokį grybą ar voverę.