Po pandemijos nemažai žmonių planuoja savo ateitį kaime. Statomos sodybos, ieškomi būdai, kaip turimi nedideli žemės sklypai galėtų atnešti papildomą naudą. Vieni ketina užsiimti augalininkyste, o kiti ieško galimybių užsiveisti nedidelį galvijų būrį. Tai gali būti visą žiemą lauke laikomos karvės ir jaučiai, avių banda, ožkos, labai vertingą vilną duodančios alpakos. Pamiškėje žemę turintys žmonės pasvarsto ir apie danielių auginimą. Tiesa, stumbrams reikia gana didelio ploto, tačiau jau dabar atsiranda vis daugiau norinčių juos auginti.
Visi šie galvijai turi būti paženklinti ir užregistruoti specialiame gyvūnų registre. Kaip ženklinami galvijai Lietuvoje?
Yra trys pagrindiniai galvijų ženklinimo būdai:
-
Įsagai galvijams į ausis;
-
Tatuiruotės (dažniausiai taikoma kiaulėms)
-
Mikroschemos (ženklinami tik arkliai, poniai, asilai).
Įsagai galvijams yra veriami į ausis. Tai savotiški galvijų auskarai, kurie leidžia gyvūnus identifikuoti.
Kodėl įsagai galvijams yra būtini?
Įsagai galvijams yra vienas iš pagrindinių gyvulių ženklinimo proceso elementų. Gyvūno savininkas turi savo augintinį užregistruoti specialioje galvijų duomenų bazėje, kurioje užfiksuojamas ant įsago išgraviruotas unikalus numeris.
Šis registravimo būdas turi kelis tikslus:
-
Ligų prevencija. Jeigu randamas kritęs gyvūnas su įsagu, iš karto tikrinama, nuo kokių ligų jis nugaišo. Taip atsekamas savininkas ir imamasi visų reikalingų priemonių, kad ligų židinys būtų lokalizuotas ir neutralizuotas.
-
Galvijų apskaita. Valstybė turi teisę žinoti tikslų gyvūnų, auginamų smulkių ir stambių ūkininkų, bei žemės savininkų, skaičių. Kadangi įsagai galvijams išduodami tik juos užregistravus, duomenų bazėje visada yra tiksliai žinoma, kiek ir kokių gyvūnų Lietuvoje laikoma. Kritus gyvūnui, registruojamas ir šis faktas.
-
Apsauga nuo vagysčių. Pavogtas gyvūnas negali būti parduotas be įsago, jo nepriima ir skerdykla, todėl galima sakyti, kad įsagai galvijams yra ir atgrasymo nuo vagysčių priemonė.
-
Kontroliuojamas gyvūnų eksportas ir importas. Išvežamiems iš Lietuvos gyvūnams yra reikalingas gyvulio pasas, kuris neišduodamas be įsagų ir registracijos centrinėje duomenų bazėje. Tokiu būdu valstybė visada žino, kiek ir kokių galvijų buvo išvežta iš Lietuvos. Iš ES šalių atvykstantys gyvūnai taip pat turi savo įsagus, todėl taip lengviau vykdyti importuojamų galvijų apskaitą.
-
Savininko identifikavimas. Pasitaiko, kad galvijai pabėga iš aptvaro, pridaro nuostolių kaimynystėje įsikūrusiems žmonėms ir jų daržams bei sodams. Kieno gyvuliai, gali pasakyti tik prieigą prie gyvūnų registro turintys asmenys pagal įsage nurodytą unikalų numerį. Tada galima susisiekti su savininku ir išspręsti tokius incidentus.
Ką daryti, jei įsagas pasimetė?
Paprastai įsagai yra gaminami iš itin tvirtos plastmasės, kurioje numeris yra išgraviruojamas. Tai itin patvarus „auskaras“, kurį sulaužyti ar apgadinti – ypač sunku. Pametus vieną iš įsagų, užsakomas atgamintas įsagas. Tokiu būdu naujame įsage atsiranda romėniškas skaitmuo, žymintis, kiek kartų įsagas buvo atkuriamas. Jei I, tai vieną kartą, II – du kartus , III – tris kartus ir t.t. Įsago atgaminimas užtrunka vos pora dienų, todėl naują „auskarą“ karvė ar ožka gauna gana greitai.
Reiktų atminti, kad įsagus gali įsegti tik atitinkamus kursus lankęs asmuo. Pats procesas yra paprastas, tačiau vis tiek norima, kad viską prižiūrėtų išmanantis asmuo arba veterinaras. Kiekvienas ūkininkas turi laiku pasirūpinti įsagais savo galvijais. Juos galima užsisakyti ir internetu.