Internetinė prekyba Lietuvoje yra gana naujas reiškinys. Prasidėjo ji dar 1999 metais nuo prekybos IT knygomis (books.lt – „Penki kontinentai“) ir telefonais (Omnitel.lt – dabartinis Telia), tačiau per daugiau nei 20 metų lietuviai vis dar labai mėgsta pirkti parduotuvėse ir grūstis eilėse. Internetinė prekyba vystosi gana įdomiai. Pateiskime keletą įžvalgų elektroninės komercijos tema.
Interneto prekybą Lietuvoje išpopuliarino… Aliexpress
Internetinė prekyba Lietuvoje vystėsi keliais šuoliais. Vienas iš šuolių buvo šviesolaidinio interneto atsiradimo laikotarpiu, kai nebereikėjo DSL modemų, kitas šuolis – kai visi bankai išvystė savo elektroninę bankininkystę, o dar vienas šuolis įvyko palyginus neseniai, vos prieš keletą metų. Lietuviai atrado Aliexpress ir kitas kiniškas parduotuves. Šios parduotuvės kai kam tapo net ir pirmosios, nes būtent jose žmonės puolė pirkit tam tikrus nedidelius daiktus ir siųstis juos į Lietuvą. Nesutrukdė net ilgas pristatymo laikas, svarbu buvo kelis kartus mažesnė kaina.
Aliexpressas atnešė ir kitą madą – lyginti Aliexpress puslapyje reklamuojamas prekes su realybėje atsiųstais daiktais. Išėjo nemažai juokingų memų, kurie įrodo, kad reklama yra tikrai apgaulinga, o photoshopas – galingiausias įrankis.
Atvažiuojamoji elektroninė prekyba
Elektroninės parduotuvės paprastai neturi prekių išdavimų punktų, nes tai yra brangu. Tik didžiausios tai gali sau leisti. Vienu metu prieš gerą dešimtmetį, daug elektronikos ir kitų prekių el. parduotuvių atsidarinėjo nedidelius prekių išdavimo punktus. Tai buvo daroma dažniausiai Vilniuje, nes prasidėjo atvažiuojamosios elektroninės prekybos era.
Viskas labai paprasta. Kaimynai baltarusiai susiduria su sunkumais įsigyti tam tikrų prekių savo šalyje. Jie atvyksta į Lietuvą, tačiau čia neturi realaus adreso, kur prekės galėtų būti pristatytos. Dėl to jiems reikia atvykti į prekių atsiėmimo vietas. Ten užpildomi dokumentai, kurių reikės muitinėje. Įdomu tai, kad tokiuose atsiėmimo punktuose kildavo įvairių nesusipratimų ir skandalų. Pasirodo, iš Baltarusijos žmonės atvykdavo ne vieni, o su kažkokiu kaimynu. Kartais asocialiu. Jis reikalingas tam, kad jam būtų galima registruoti įsigytą šaldytuvą arba televizorių. Baltarusijoje neleidžiama vienam asmeniui įsigyti tokių pačių daiktų, nes gali grėsti atsakomybė (taigi, spekuliantas!). Dėl to žmonės ir važiuodavo su šiek tiek bomžaujančiais kaimynais, kurie už gėrimus, maistą ir galimybę pamatyti Evropą, sutikdavo, kad perkama buitinė technika būtų užregistruojama jų vardu.
El. parduotuvių nuoma
Ką daryti, kai neturi pinigų susikurti savo el. parduotuvei? Juk profesionalios interneto parduotuvių kūrimo paslaugos kainuoja šimtais ar net tūkstančiais eurų… Pasirodo, galima el. parduotuvę išsinuomoti. Ne, principas ne toks, kaip Ebay, kur pardavinėti gali bet kas. Tiesiog yra sukuriama paprasta el. parduotuvė su jau paruoštu dizainu ir lengvai valdoma struktūra. Nereikia rūpintis nei serveriu, nei palaikymu. Mokamas mėnesinis mokestis ir prekiaujama.
Tokių el. parduotuvių nuomos įmonių Lietuvoje yra bent kelios, o tai reiškia, kad ši paslauga yra pakankamai populiari.
Internetinė prekyba – labai įdomus verslas. Dažnai žmonės įsivaizduoja, kad tai tik realių prekių parduotuvės, nors yra labai daug ir paslaugomis prekiaujančių el. komercijos projektų. Bet apie tai – kitą kartą.