Penktadienį turėjo ateiti meistrai ir įdėti naujas security door. Bet dėl nenumatytų priežasčių jie pas mus darbo vietoje nepasirodė. Taip pat nebuvo ir jokio building a safe room. Vadinasi, darbai ir vėl sustojo, ir iki Kalėdų mes apskritai jau nespėjome ten nieko padaryti. Nors atrodė, jog tokiu metu turėsime normalias galimybes įsikurti ir gražiai gyventi. Suklydau.
Kaip rinkomės duris
Aišku, visiems labai dabar turbūt įdomu, kaip mes rinkomės duris. Kur važiavome, ką darome, su kuo tarėmės. O žinote – niekur nevažiavome ir su niekuo nesitarėme. Kodėl būtinai tokiais klausimais mums turi patarinėti žmonės, kurių mes nemėgstame, kurie yra tiesiog tokie, kurie dedasi, jog kažką geriau žino negu mes. Pavyzdžiui, juk neklausiu pas žmones apie tai, kokį muzikos atlikėją man klausyti. Pati sugebu pasirinkti ir atsirinkti. Tai kodėl turėčiau klausti, kokias duris dėti? Dabar, kai jau yra internetas, galiu nesunkiai jame rasti viską, ką noriu, net ir išsamią informaciją, kaip veikia skirtingos durys, o pagal tai ir suprasti, kurias jas iš tikro turėčiau pas save įstatyti.
Taigi, rinkomės pagal tai, kas atrodė geriausia. Kodėl niekur nevažiavome? Todėl, kad taip geriau. Daug laikosusigaišta, kol nuvažiuoji iš vienos vietos į kitą, ir galiausiai vis tiek nespėji nieko padaryti gero, nespėji nieko pamatyti. Tai aš iškart kažkaip viską pasistengiau normaliai padaryti, tiesiog užsisakiau internetu ir laukiau.
Kaip juda remonto darbai
Duris atvežė ir jos buvo dar gražesnės negu nuotraukose. Visada norėjau žalių durų ir žalių medinių langų rėmų, tai man visada buvo patys gražiausi vaizdai. O vėliau norėjau tiesiog ir kažkokio jaukesnio, paprastesnio namo. Todėl pabandžiau įsivaizduoti, kas iš viso to išeitų – šildė svajonės apie labai gražius namus. Dėl durų dar smagu buvo ir todėl, kad jos labai saugios, kaip kokio seifo durys. Tad kas negerai? Negerai su žmonėmis, nes meistrai ir vėl parodė mums savo uodegą ir paprašė į ją papūsti. Netiesiogine to žodžio prasme – čia tik palyginimas. Kaip tai nutiko? Jie pažadėjo atvykti ir viską sutvarkyti, bet paskutinę minutę pasakė, kad neatvyks. Statybos užstrigo, nes tik po jų žingsnio galėjo būti daromi kiti (dėl grindų betonavimo). Teko kentėti sukandus dantis, kai Kūčias sutikome senuose namuose. Dabar žinau, kad kitą kartą tų pačių meistrų nusisamdyčiau.