Ne kasdien mums pasitaiko automobilių nuoma Klaipėdoje, tačiau ne kasdien ir vestuves švenčiame. Šiai ypatingaiprogai paminėti buvo nuspręsta keliauti į tikrą Lietuvos perlą – pajūrį. Ten ir buvo užsakyta automobilių nuoma, viešbučiai, pokylių salė, pasiplaukiojimas jūroje su keltu.
Automobilių paradas
Nors visa vestuvių idėja prasidėjo nuo pasvarstymo apie kuklias jungtuves Santuokų rūmuose, kai nebūtų nieko daugiau tik liudininkai ir tik vakarienė restorane su jais, galiausiai viskas išaugo į didžiausią puotą ir net ir pasivažinėjimą po miestą ir tam reikalinga prabangių vestuvinių automobilių nuoma. Kai žiūrėjome filmą Storos graikiškos vestuvės, nemanėme, kad ir mums bus taip, jog planuosime kuklias, o gausis tikras Vienos pokylis. Taigi, pats įspūdingiausias reginys turbūt buvo mūsų senovinių automobilių paradas. Jų nuoma atsiėjo nemažai, bet bent jau tęsėme tradiciją ir atšventėme audringai. Prisimenu vieną vasarą Balkanuose, kur nuolat tuokėsi žmonės ir važinėjo po miestą su tokiais prabangiais automobiliais bei vėliavomis. Jie pypė, šaukė, džiaugėsi. Visi žinojo – vestuvės prasideda. Taigi, automobilių paradas dabar ir pas mus jau yra tapęs kažkuo prasmingu.
Pramogos kelte
Na o po tų visų parodomųjų dalykų, aišku, sekė tikra šventė, kurioje visi atsipalaidavo ir leido sau pasidžiaugti geriausiu laiku kartu. Man buvo labai jauku, nes neišsipildė didžiausia baimė. Kokia gi ji, gal mintyse klausiate. Ne, tai ne baimė, kad neišdegs norimų automobilių nuoma, ne baimė, kad susiplėšysiu nuotakos suknelę, ir ne baimė, kad bus neskanios užsakytos salotos ar prastas tortas. Labiausiai bijojau socialinių dalykų. Buvo baisu, kad susitikus tokiai gausybei žmonių, kažkas nemokės bendrauti, nejaukiai jausis tarpusavyje, negalės kažkaip tinkamai rasti su kuo pasikalbėti, jausis nejaukiai. Buvau prigalvojusi tiek daug baisių scenarijų ir planų, jiems atremti. Tiek daug žaidimų, veiklos ir kitokių burtų lazdelių mostelėjimų, kurie būtų turėję priversti visus bendrauti, jaukiai pasijausti ir džiaugtis tuo, ką turime. Tačiau buvau išvis nustelbta ir mano planų niekam neprireikė. Visi kuo puikiausiai bendravo, atrado vieni kitus. Jauni su senais, seni su jaunais, visiems staiga buvo taip gera kartu. Nebuvo jokių kultūrinių, socialinių,amžiaus ir kitokių skirtumų, tame kelte tarsi įvyko stebuklas. Yra toks mitas apie Babelio bokštą, kurį nugriovus žmonija buvo išskaidyta į skirtingas tautas ir kalbas, tai čia buvo kažkas panašaus į to bokšto juostos atsukimą – kai visi suklijuojami, visi skirtumai panaikinami.