Internetas mirga marga nuo skelbimų ir reklamų, kuriose siūlomas keleivių ir siuntų vežimas iš Lietuvos į Angliją, Vokietiją ir kitas Europos valstybes. „Mikriukais“ maršrutu Lietuva-Anglija nuolat kursuojančių nesunkiai rastume bent šimtą – siuntas ir keleivius nuvežti siūlosi tiek įmonės, tiek privatūs licencijuoti vairuotojai. Iš kur tas poreikis? Ypač daug prie tokio verslo sėkmės prisidėjo ekonominė emigracija – per paskutinį dešimtmetį iš Lietuvos išvyko pusė milijono gyventojų, vien per praėjusius 2017-uosius – daugiau nei 57 tūkst. Remiantis statistiniais duomenims, beveik pusė išvykstančiųjų renkasi Angliją. Airija, Vokietija, Norvegija ir kitos Lietuvos emigrantams patrauklios šalys gana smarkiai nusileidžia savo populiarumu Anglijai. Pavyzdžiui, vykti dirbti ir gyventi į Vokietiją lietuviai renkasi maždaug 6 kartus rečiau. Su oficialiais statistiniais emigracijos duomenimis galite susipažinti Statistikos departamento svetainėje https://osp.stat.gov.lt. Visgi galima įtarti, kad realybėje emigrantų skaičiai yra gerokai didesni, mat statistika fiksuoja tik išvykimą oficialiai deklaravusius Lietuvos piliečius. Išvykimo dažniausiai nedeklaruoja asmenys, kurie nuolat keliauja pirmyn atgal tais atvejais, kai užsienyje dirba ne visą mėnesį. Pavyzdžiui, dirbant naftos platformose, populiarus darbo grafikas, kai dirbama dvi savaites bei tiek pat poilsiaujama.
Keleivių ir siuntų pervežėjai gali džiaugtis ir tuo, kad jų paslaugomis naudojamasi po kelis kartus metuose, priešingai nei turistai, kurie į tą pačią valstybę retai kada vyksta antrą kartą, ypač tais pačiais metais. Dirbantys ar studijuojantys Anglijoje, Vokietijoje ar kitoje užsienio šalyje, namo grįžta atostogų ar per šventes. Net ir ilgalaikiai emigrantai, jau seniai įleidę šaknis svečioje šalyje, retkarčiais grįžta į gimtinę aplankyti čia likusių artimųjų ar, ne paslaptis, pigiau „pataisyti“ sveikatą.